Domantas Alčauskas 
Kodėl verta tyrinėti konfliktus?
Konfliktai įvyksta – tai natūrali ir neatsiejama bendravimo su kitais dalis, nesvarbu, ar bendrautume su kolegomis, romantiniais partneriais, draugais ar šeimos nariais. Kiekvienas iš mūsų patiria konfliktus, o per šį patyrimą didžioji mūsų energijos dalis atitenka emocijoms ir su tais konfliktais susijusių strategijų kūrimui bei įgyvendinimui. Dėl šių priežasčių konfliktai stipriai atsiliepia psichinei sveikatai ir bendram laimės jausmui. Tyrimai rodo, kad konstruktyvus konflikto procesas prisideda prie psichinės sveikatos ir bendros laimės, o neefektyvus/destruktyvus tarpasmeninių ginčų sprendimas sustiprina pesimizmo ir beviltiškumo jausmus (Murphy & O’Farrell, 1994).
Konflikto apibrėžimai
Konflikto terminas yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio conflictus, reiškiančio susidūrimą. Konfliktas yra išreikšta kova tarp mažiausiai dviejų tarpusavyje susijusių šalių, kurios suvokia nesuderinamus tikslus, ribotus išteklius ir kitų kišimąsi, joms siekiant savo tikslų (Hocker & Willmot, 2017). Taigi tarpasmeninis konfliktas gali būti apibūdintas kaip susidūrimas tarp dviejų asmenų, kurie nenori arba negali patenkinti vienas kito lūkesčių (Kellermann, 1996). Tarpasmeninis konfliktas parodo nesuderinamumą, nesutarimus arba skirtumus, egzistuojančius tarp dviejų ar daugiau sąveikaujančių asmenų (Rahim, 2001).
Kaip parodyta aukščiau esančioje iliustracijoje, konfliktus galima sugrupuoti į dvi pagrindines kategorijas – vidinius asmenybės konfliktus ir socialinius konfliktus, kuriuos toliau galėtume skirstyti į tarpasmeninius, tarpgrupinius ir tarptautinius. Šiame tinklaraštyje dėmesys bus skiriamas tarpasmeniniams konfliktams – jų priežastims, dinamikai ir reikšmei bendravimo kokybei.
Tarpasmeninio konflikto priežastys
Tyrėjai Hocker & Willmot (2017) išskiria šias tarpasmeninio konflikto priežastis:
- suvokimą (angl. perception), apimantį tiek suvokiamus nesuderinamus tikslus, tiek ribotus resursus;
- tarpusavio priklausomybę (angl. interdependence);
- išreikštą kovą (angl. struggle);
- trukdžius (angl. interference).
Suvokimas
Suvokimas yra visų konfliktų analizės pagrindas. Tarpasmeniniuose konfliktuose žmonės reaguoja taip, lyg jų tikslai išties būtų skirtingi, lyg neužtektų tam tikrų resursų, o kitas asmuo iš tikrųjų sukeltų trukdžius tam, ką suvokėjas vertina (Hocker & Willmot, 2017).
Suvokiami nesuderinami tikslai
Tikslai suvokiami kaip nesuderinami keletu atvejų: (1) kai šalys nori to paties arba (2) kai šalys siekia skirtingų dalykų. Pirmuoju atveju – kai šalys nori to paties, pavyzdžiui, tam tikrų darbo pareigų, universiteto studijų vietos ar tėvų dėmesio, vyksta grumtynės arba siekiant trokštamo tikslo yra gudraujama. Šalys suvokia, kad to, ko siekiama, „visiems neužteks“, todėl jų tikslas tampa nesuderinamas su kito, trokštančio to paties dalyko. Antruoju atveju – kai šalys nori skirtingų dalykų, pavyzdžiui, vienas asmuo nori užsisakyti maistą į namus, o kitas drauge nueiti į restoraną, yra grumiamasi dėl nesuderinamų pasirinkimų. Dažnai žmonės yra visiškai įsitikinę, kad turi priešingų tikslų ir negali susitarti dėl ko nors, ko pavyktų siekti kartu. Tačiau ir tokia padėtis nėra beviltiška – jeigu tikslus pavyksta kitaip įrėminti (angl. reframed) arba juos perkelti į kitą kontekstą, šalys gali susitarti. Vis dėlto susitarti ir išspręsti konfliktą įmanoma tik bendraujant, nes suvokimas yra konflikto ašis, ir būtent bendraujant mūsų suvokimas apie tikslų nesuderinamumą keičiasi.
Suvokiamas resursų trūkumas
Visi ištekliai yra riboti. Konfliktus tyrinėjantys autoriai suskirsto resursus į fizinius, ekonominius ir socialinius – visų jų trūkumas gali būti objektyviai realus arba asmens suvokiamas kaip realus. Suvokiamas ribotumas taikytinas tiek tokiems apčiuopiamiems resursams kaip pinigai, gamtos ištekliai, darbo vietos ir pan., tiek tokiems neapčiuopiamiems resursams kaip meilė, dėmesys, rūpestis ir pan. Kiekvienas asmuo turi vienokius ar kitokius vidinius arba išorinius tikslus, kurių siekia, o šiame siekimo procese suvokiama išteklių stoka sukuria įtampą, galinčią peraugti į tarpasmeninį konfliktą.
Išreikšta kova
Konfliktas įvyksta, kai dalyvaujančios šalys tam tikra prasme sutinka, kad su jų tarpusavio santykiais susijęs elgesys gali būti įvardijamas kaip „konfliktiškas“. Dažnai, pavyzdžiui tokiais atvejais, kai viena šalis atvirai nepritaria kitai, bendravimo elgesį lengva tapatinti su konfliktu. Vis dėlto kitais atvejais tarpasmeninis konfliktas vyksta ne žodiniame lygmenyje. Pavyzdžiui, du draugai gali sąmoningai vienas kito vengti, abu būdami įsitikinę, kad nenori vienas kito matyti dėl to, ką kitas padarė. Tokia tarpasmeninė kova išreiškiama vengimu. Taigi nors tarpasmeninis suvokimas yra pagrindas konfliktams įvykti, tarpasmeninis konfliktas kyla tik tuomet, kai aptinkamos tokio suvokimo išraiškos bendravime, nes bendravimas yra pagrindinis visų tarpasmeninių konfliktų elementas.
Bendravimas ir konfliktas yra susiję šiais būdais:
- bendravimo elgesys dažnai sukelia konfliktus;
- bendravimo elgesys atspindi konfliktą;
- bendravimas yra produktyvaus arba destruktyvaus konflikto valdymo priemonė.
Pirmosios konfliktinės sąveikos akimirkos yra kritinis startas, galintis sudaryti sąlygas konstruktyviam arba destruktyviam konfliktui. Būtent todėl tyrėjai, stebėdami pirmas susituokusiose porose vykstančių konfliktų minutes, galėjo 96% patikimumu nuspėti, ar tirtos poros liks kartu, ar išsiskirs (Gottman, 1999).
Tarpusavio priklausomybė
Konfliktas – abipusė sąveika, nes kiekvieno asmens pasirinkimai daro poveikį kitiems žmonėms. Žmonės retai kada turi radikaliai priešingas pažiūras. Netgi du žmonės, įsitraukę į „intelektualinį konfliktą“ dėl politikos, iki tam tikro lygio vienas su kitu bendradarbiauja. Iš esmės jie yra slapta sutarę ginčytis žodžiais, susilaikyti nuo fizinių smūgių ir gauti tam tikrą atlygį už dalyvavimą šioje intelekto raumenims pramankštinti skirtoje treniruotėje. Tokio konflikto situacijoje vis tiek žaidžiama pagal abiems šalims suprantamas taisykles. Konflikto šalys įsitraukia į išreikštą kovą ir trukdo viena kitai, nes yra viena nuo kitos priklausomos, tad tarpusavio priklausomybė yra kertinė sąlyga konfliktui įvykti. „Asmuo, kuris nėra priklausomas nuo kito, tai yra nesidomi tuo, ką daro kitas, nepatiria konflikto su tuo kitu asmeniu“ (Braiker & Kelley 1979, 137).
Trukdžiai
Žmonės gali būti priklausomi vienas nuo kito, suvokti savo nesuderinamus tikslus, norėti tų pačių ribotų išteklių ir vis tiek nepatirti to, ką vadiname konfliktu. Kad susidarytų sąlygos konfliktui, būtini trukdžiai arba trukdžių suvokimas. Jei kito žmogaus buvimas ar elgesys trukdo mums atlikti norimus veiksmus, konfliktas sustiprėja. Kadangi konfliktas siejamas su blokavimu, blokuojantis asmuo yra suvokiamas kaip problema.
Apie konflikto dinamika, jų sprendimo strategijas rašysiu sekančiuose tinklaraščiuose.
Literatūra
- Appelberg, K., Romanov, K., Heikkila, K., Honkasalo, M., & Koskenvuo, M. (1996). Interpersonal Conflict as a Predictor of Work Disability: A Follow-Up Study of 15,348 Finnish Employees. Journal of Psychosomatic Research, 40, 157-167.http://dx.doi.org/10.1016/0022-3999(95)00576-5
- Braiker, H., & Kelley, H. H. (1979). Conflict in the development of close relationships. In R. L. Burgess & T. L. Huston (Eds.), Social exchange in developing relationships.
- Gottman, J. M., & Gottman, J. S. (1999). The marriage survival kit: A research-based marital therapy. In R. Berger & M. T. Hannah (Eds.), Preventive approaches in couples therapy (pp. 304–330). Brunner/Mazel.
- Interpersonal conflict / Joyce L. Hocker, William W. Wilmot. Interpersonal Conflict 2017
- Kellermann, P. F. (1996). Interpersonal Conflict Management in Group Psychotherapy: An Integrative Perspective. Group Analysis, 29(2), 257–275. https://doi.org/10.1177/0533316496292012
- Murphy, C. M., & O’Farrell, T. J. (1994). Factors associated with marital aggression in male alcoholics. Journal of Family Psychology, 8(3), 321–335. https://doi.org/10.1037/0893-3200.8.3.321
- Rahim, M. A. (2010). Managing Conflict in Organizations. Piscataway, NJ: Transaction Publishers.
