Nežinančiam į kurį uostą plaukia bet kuris vėjas palankus. – Seneka

Kas yra asmeniniai tikslai?

Tikriausiai išgirdę apie asmeninius tikslus asocijuojame juos su tokiais tikslais, kurie yra iškelti sąmoningai, tačiau nesusimąstome, kad didžioji dalis mūsų asmeninių tikslų išlieka neįsisąmoninti. Norai patikti, būti pripažintam ar gerai jaustis tam tikrose situacijose gali būti mūsų asmeniniai tikslai, kurių mes siekiame jų net nesuvokdami. Merriam-Webster žodyne tikslas yra apibrėžiamas kaip galutinis taškas, į kurį yra nukreiptos pastangos. Pavyzdžiui, žengiant į savaitgalio poilsį, į galvą gali net neateiti mintis, kad vienas iš poilsio tikslų yra atstatyti jėgas. Dėl šios priežasties mėgindami nusigauti į norimą tašką, bet aiškiai neišsikėlę sau asmeninių tikslų, rizikuojame patirti papildomų iššūkių.

Sąmoningas asmeninių tikslų apibrėžimas puikiai aprašytas psichologijos terminų žodyne, kuriame tikslas yra apibrėžiamas kaip „veiksmų, elgesio ar veiklos rezultatų, kuriuos individas numato ir kurių siekia, vaizdinys“. Svarbios asmeninio tikslo dedamosios yra vaizdinys ir siekimas.

Vizija skiriasi nuo ilgalaikio tikslo tuo, kad vizija yra platesnis apibrėžimas, apimantis ir ilgalaikius tikslus. Verta paminėti ir tai, kad kitaip nei tikslai, vizija nėra apibrėžta laike; ji yra didesnė, drąsesnė ir galiausiai nepasiekiama.

Siekimą galima apžvelgti iš keleto kampų: galima siekti veiklos rezultatų (pavyzdžiui, nubėgti maratoną) ir/arba siekti tapatybės pokyčio (t.y. tapti bėgiku/atletu). Pastebėta, kad siekti tikslų ir sutelkti dėmesį kur kas lengviau, kai išsikelti tikslai yra konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, prasmingi ir apibrėžti laike (arba SMART).

Kaip parodyta aukščiau pateiktoje iliustracijoje, tikslai turėtų būti ne atskiri ir pavieniai, o priklausyti didesnei motyvacinei struktūrai. Šiame hierarchijos paveikslėlyje išskiriami trys tikslų lygiai, tačiau visi jie kyla iš vienos įsivardintos rolės/vaidmens/tapatybės:

pačiame viršuje yra aukščiausio lygio tikslas, kurį galime tapatinti su iš rolės kylančia vizija ar ilgalaikiu tikslu;
po jo eina vidutinio lygio tikslai, kuriuos galime tapatinti su iš rolės kylančiomis vertybėmis ar vidutinio ilgumo tikslais;
ir galiausiai – žemo lygio tikslai, kurie gali būti kasdienės veiklos, išskirtos tam tikrai rolei išpildyti, arba tikslai, kuriems pasiekti reikia iki 1-erių metų.

Kuo svarbūs asmeniniai tikslai?

Asmeniniai tikslai yra skirti patenkinti troškimus, kylančius iš įvairių gyvenimo sričių. Kaip matoma žemiau pateiktoje iliustracijoje, kiekvienas iš mūsų turi skirtingą atsakomybių, vykdomų veiklų ir įsipareigojimų kiekį. Mano manymu, norint patenkinti visas gyvenimo sritis, reikalinga pirma jas įsivardinti, tuomet išsikelti asmeninius tikslus ir galiausiai susidaryti ilgalaikius bei trumpalaikius planus taip, kad jokia sritis nebūtų apleista.

Verta paminėti, kad asmeniniai tikslai gali būti ne tik orientuoti į rezultatą, bet ir skirti mokymuisi. Pavyzdžiui, tikslas nubėgti 10 maratonų gali būti papildytas mokymosi tikslu, kuris skambėtų taip: atrasti sveikos gyvensenos principus ir išmokti puoselėti savo sveikatą. Dažnai būtent toks tikslų papildymas leidžia drąsiau eksperimentuoti ir ekologiškiau priimti sprendimus, kurie ne tik nedarytų mums žalos, bet ir padėtų išvengti beprasmės kančios. Papildydami asmeninius tikslus užsitikriname, kad mūsų tikslo siekimas nebus vien dėl tikslo, neatnešiantis aiškios naudos nei mums, nei kitiems.

Ar asmeniniai tikslai turi įtakos mūsų gerai savijautai?

Psichologai Carver ir Scheier (1990) neabejoja, kad asmeninių tikslų siekimas ir pasiekimas prisideda prie psichologinės gerovės. Tyrėjai teigia, kad momentinis progresas asmeninių tikslų link teikia asmeniui pasitenkinimą, kuris iš savęs yra raktas į gerą psichologinę savijautą. Gvildendami asmenybės ir motyvacijos temas, kiti tyrėjai pastebi, kad tikslai turi glaudų ryšį su poreikių patenkinimu. Jų tyrimai patvirtina, kad tikslo pasiekimas stipriai koreliuoja su pozityviu afektu ir poreikių patenkinimu, o pastarasis su pasitenkinimu gyvenimu (Smith et al., 2007).

Apskritai, aiškus asmeninių tikslų iškėlimas ir planavimo įgūdžiai galimai leidžia pasiekti tikslus per įvairias gyvenimo sritis, o tai galiausiai daro teigiamą poveikį psichologinei gerovei (MacLeod & Conway, 2005). Daugiau informacijos apie tikslų ir laimės ryšį rasite mano tinklaraštyje.

Kuo tikslai svarbūs profesinėje veikloje?

Kaip tikslai skatina asmeninį augimą?

Kokia tikslų vertė santykiams?

Asmeniniai tikslai leidžia aiškiau įsivaizduoti, kur norima nusigauti, ir padeda susikurti sklandų kelią, kaip tai padaryti.

Asmeniniai tikslai skatina asmenis pagalvoti apie vykdomos veiklos prasmę ir tai, kaip ji siejasi su platesniu jų gyvenimo vaizdu.

Asmeniniai tikslai didina asmens atsakomybę. Pavyzdžiui, keldami tokius klausimus kaip „Ar pasiekiau savo tikslus?“, „Kokios yra mano (ne)sėkmės priežastys?“ ar „Kaip aš čia nusigavau?“, mes nukreipiame dėmesį į save, siekiame objektyviai įvardinti atrastas priežastis ir mokomės iš savo patirties. Kitais žodžiais tariant, tokiu būdu mes aktyviai ir noriai prisiimame už save atsakomybę.

Asmeniniai tikslai skatina matuoti savo darbo progresą ir ieškoti galimybių augti bei efektyvinti veiklą.

Asmeniniai tikslai padeda išsiugdyti naujus įpročius, tikslingai nukreipti savo dėmesį ir išlaikyti gyvenimo tempą.

Asmeniniai tikslai mus motyvuoja ir suteikia energijos, o tai lemia didesnes bendras pastangas, kurios savo ruožtu augina atkaklumą.

Asmeniniai tikslai padeda nebeatidėlioti veiklų ir jau šiandien pat imtis veiksmų.

Asmeniniai tikslai gerina mūsų psichinę sveikatą ir prisideda prie asmeninės bei profesinės sėkmės, nes tik jausdamiesi gerai galime daugiau pasiekti.

Asmeninių tikslų turėjimas padeda sklandžiau iškomunikuoti savo poreikius ir norus, padėsiančius augti ir megzti artimesnį ryšį.

Bendrų ir asmeninių tikslų suderinimas padeda pasitikrinti, ar su partneriu (-e) žvelgiama ta pačia kryptimi. Žmonėms, kurių tikslai ir vizijos yra suderinti, lengviau kurti harmoniją ir abiems drauge siekti savo svajonių.

Bendrų tikslų įvardijimas padeda suderinti emocinės paramos, sveikatos, sporto, finansinius, šeimos ir asmeninės erdvės klausimus, o tai mažina įtampą ir frustraciją tarpusavio santykiuose.

Bendrų tikslų turėjimas padeda bendradarbiauti: drauge planuoti laiką, dalintis žiniomis ar įgūdžiais ir vienas kitam teikti tiek paskatinimą, tiek palaikymą.

Kaip išsikelti asmeninius tikslus?

Savarankiškai

Yra daug puikių įrankių ir metodikų, padedančių savarankiškai išsikelti asmeninius tikslus, tačiau, mano manymu, geriau neskubėti ir pradėti nuo vizijos, misijos ir asmeninių rolių, kuriomis vėliau taptų mūsų išsikelti tikslai. Kaip šis procesas atrodytų, pavaizduota paveikslėlyje puslapio pradžioje.

SMART tikslas puikiai veikia trumpuoju laikotarpiu, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje vertingiau turėti dangų remiančius tikslus (angl. Huge Unbelievable Great Goals – HUGG) ar beatodairiškai ambicingus tikslus (angl. Big Hairy Audacious Goals – BHAG), kurie nusako kryptį ir leidžia jų siekiant išsikelti daugiau mažesnių tikslų.

Dirbant kartu

Koučingo sesijose asmeninių tikslų kėlimas vyksta gerokai greičiau ir teikia daugiau vertės, kadangi dalyvavimas sesijose didina asmeninę atsakomybę ir įsipareigojimą tiek asmeninius tikslus išsikelti, tiek ir jų siekti. Koučingo sesijų metu skiriama laiko savęs pažinimui ir sąmoningumo didinimui per įgalinančius klausimus, sudaromos sąlygos įsivaizduoti skirtingas asmeninio tikslo dalis ir taip susidaryti aiškesnį bendrą jo vaizdinį, gryninamos vertybės, kurios slypi už asmeninio tikslo, ugdomi auginantys įsitikinimai, ieškoma ir atrandama vidinių resursų, ir dar daugiau.

Kaip viskas veikia ir ką reiktų atsinešti į pirmą koučingo sesiją?

Pirma koučingo sesija yra skirta ryšio kūrimui ir susitarimo ruošimui (koučingo terminais kalbant, „kontraktingui“), kai apžvelgiama tai, kaip dirbsime, nusprendžiama, kokią sritį liesime, nusistatomi laiko terminai ir pan. Prieš atvykstant į pirmą koučingo sesiją rekomenduoju iš anksto pagalvoti apie savo siekiamą tikslą, sukonkretinti užklausą (-as) ir, jei tokių kyla, pasiruošti klausimus, kuriuos aptarsime sesijos metu.

Daugiau informacijos, kaip pasiruošti sesijomis, galima rasti čia. Taip pat prieš pirmą sesiją rekomenduočiau susipažinti su dokumentu, apibrėšiančiu mūsų partnerystę:

Kaina ir kita informacija apie koučingo sesijas

Pirmas koučingo susitikimas (iki 60 min.) yra nemokamas.
Tolesnių koučingo sesijų kaina yra po 60 eurų už valandą. Nuolaida taikoma iki 20%, jeigu užsisakomi koučingo sesijų paketai.
Koučingo sesijos trunka iki 60 min.
Koučingo sesijos organizuojamos pagal poreikį. Rekomenduotina pirmus susitikimus daryti kartą per savaitę, kad būtų įgaunamas pagreitis, o vėliau susitikti kas dvi savaites.
Įprastai koučingo sesijos vyksta nekontaktiniu būdu per Google Meets platformą.
Rekomenduotina iškart įsigyti 5 koučingo sesijų paketą. Nors yra galimybė po pirmo susitikimo rinktis pavienes koučingo sesijas pagal poreikį, pastebėta, kad asmenys jautėsi stipriau motyvuoti ir pasiekė geresnių rezultatų įsipareigodami nuosekliam 5 koučingo sesijų ciklui.