Tikslų svarba asmeniniame ir profesiniame gyvenime

Ar kada nors susimąstėte, kodėl vieni žmonės atrodo pasiekia viską, ko tik imasi, o kitiems sunku judėti pirmyn? Dažnai tai priklauso ne nuo talento ar sėkmės, o nuo aiškių tikslų nustatymo ir siekimo proceso. Šis įrašas skirtas giliau pažvelgti į tai, kodėl tikslai yra tokie svarbūs tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime, kaip jie formavosi per laiką ir kokie metodai padeda juos efektyviai pasiekti.

Tikslų reikšmė ir kilmė

Tikslų nustatymo teorijos

Tikslų nustatymas yra žmogaus prigimties dalis. Nuo seniausių laikų žmonės siekė tobulėti ir pasiekti geresnę gyvenimo kokybę, o tai skatino aiškių tikslų turėjimas. Psichologijoje tikslų siekimas yra laikomas vienu iš pagrindinių motyvacijos elementų, kurie skatina veikti ir tobulėti. Tikslai ne tik skatina mus judėti pirmyn, bet ir padeda mums augti bei įveikti iššūkius.Viena pagrindinių tikslų nustatymo teorijų yra sukurta Edwin Locke ir Gary Latham. Jie teigia, kad konkretūs ir sudėtingi tikslai padeda pasiekti aukštesnių rezultatų nei neapibrėžti ar per lengvi tikslai. Tikslų aiškumas ir iššūkiai skatina tobulėti ir siekti aukštesnių rezultatų.

Pagrindiniai tikslų nustatymo principai pagal Locke ir Latham:

1. Aiškumas: Tikslai turi būti konkretūs ir aiškiai suformuluoti.
2. Iššūkis: Tikslai turi būti pakankamai sudėtingi, kad skatintų pastangas.
3. Įsipareigojimas: Asmuo turi būti įsipareigojęs siekti tikslų.
4. Atsiliepimas: Reikia reguliariai gauti grįžtamąjį ryšį apie tikslų pažangą.
5. Sudėtingumas: Reikia atsižvelgti į tikslų sudėtingumą ir asmens gebėjimus.

Asmeninio gyvenimo tikslai

Asmeniniame gyvenime tikslai padeda mums gerinti savijautą, plėtoti santykius ir ugdyti gebėjimus. Tikslai, tokie kaip fizinio aktyvumo, mitybos ar sveikatos tikslai, gali reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę. Asmeniniai tikslai taip pat skatina mus skirti daugiau laiko santykiams su šeima ir draugais bei ugdyti naujus įgūdžius.

Pavyzdys:

Jonas nusprendė per metus išmokti groti gitara. Jis suskirstė tikslą į mažesnius žingsnius: per pirmąjį mėnesį išmokti pagrindinius akordus, per antrą – pirmąją dainą ir t.t. Šis konkretus tikslų siekimo planas padėjo jam nuosekliai judėti link savo tikslo.

Profesinio gyvenimo tikslai

Profesinėje srityje tikslai yra esminiai karjeros plėtrai ir profesiniam augimui:

Karjeros tikslai: Siekti paaukštinimo, keisti darbo sritį ar įgyti naujų kvalifikacijų.
Įgūdžių tobulinimas: Dalyvauti mokymuose, seminaruose, siekti sertifikatų.
Tinklo plėtra: Užmegzti naujus verslo ryšius, bendradarbiauti su kolegomis iš kitų sričių.

Pavyzdys:

Aistė dirba rinkodaros specialistė ir nusprendė per dvejus metus tapti komandos vadove. Ji sudarė planą: pagerinti projektų valdymo įgūdžius, dalyvauti lyderystės mokymuose ir ieškoti galimybių imtis daugiau atsakomybės esamame darbe.

Tikslų nustatymo metodikos

Vienas iš populiariausių tikslų nustatymo metodų yra SMART:

Specific (Konkrečiai): Tikslas turi būti aiškus ir konkretus.
Measurable (Išmatuojamas): Turite galėti matuoti pažangą.
Achievable (Pasiekiamas): Tikslas turi būti realistiškas.
Relevant (Svarbus): Jis turi būti svarbus jums ir atitikti jūsų vertybes.
Time-bound (Laiku apribotas): Nustatykite terminą.

Alternatyvūs metodai:

WOOP (Wish, Outcome, Obstacle, Plan): Metodas, skatinantis vizualizuoti norą, norimą rezultatą, galimas kliūtis ir planą joms įveikti.
GROW modelis (Goal, Reality, Options, Will): Dažnai naudojamas koučinge, padedantis struktūrizuoti tikslų siekimą.

Tikslų siekimo kliūtys ir kaip jas įveikti

Dažniausios kliūtys:

1. Prokrastinacija: Atidėliojimas dėl baimės nesėkmės ar sėkmės.
2. Motyvacijos stoka: Kai tikslas nėra pakankamai svarbus ar įdomus.
3. Perdegimas: Per didelis darbo krūvis be poilsio gali vesti prie išsekimo.
4. Ribojantys įsitikinimai: Neigiami mąstymo modeliai, trukdantys judėti pirmyn.

Įveikimo strategijos:

1. Mažų žingsnių metodas: Suskaidykite tikslą į mažus, pasiekiamus žingsnius.
2. Laiko valdymas: Naudokite planavimo įrankius, nustatykite prioritetus.
3. Palaikymo tinklas: Pasidalinkite savo tikslais su artimaisiais ar kolegomis.
4. Savęs apdovanojimas: Skirkite sau atlygį už pasiektus tarpinius tikslus.
5. Profesinė pagalba: Kreipkitės į koučingo specialistą ar mentorą.

Koučingo vaidmuo tikslų siekime

Koučingas yra itin veiksmingas metodas, padedantis asmenims pasiekti savo tikslus įvairiose gyvenimo srityse, nuo asmeninio tobulėjimo iki profesinės karjeros. Koučingas suteikia aiškią struktūrą, kuri padeda suskaidyti sudėtingus tikslus į konkrečius ir valdomus veiksmus. Koučingo specialistas, dirbdamas su klientu, padeda suformuluoti tikslus, kurie yra aiškūs, realistiški ir tinkamai subalansuoti pagal kliento vertybes ir galimybes. Šis metodas taip pat padeda išlaikyti atsakomybės jausmą – koučingo sesijose nuosekliai aptariama kliento pažanga ir aptariami tolimesni veiksmai.

Kaip koučingas padeda siekti tikslų:

Tikslų išgryninimas: Koučingo specialistas užduoda klausimus, padedančius klientui aiškiai suprasti, ko jis nori pasiekti. Dažnai žmonės turi abstrakčių norų ir idėjų, tačiau jie nėra paversti konkrečiais tikslais. Koučingo proceso metu šie norai tampa konkrečiais tikslais, kuriuos galima siekti.

Plano kūrimas: Sukurti veiksmų planą dažnai yra viena iš didžiausių iššūkių siekiant tikslų. Koučingas padeda sukurti žingsnis po žingsnio planą, kuris apima konkrečius veiksmus ir terminus. Koučingo specialistas padeda klientui suvokti, kokie veiksmai yra būtini ir kokia seka jie turėtų būti atliekami.

Atsakomybės stiprinimas: Koučingo sesijos skatina klientą prisiimti atsakomybę už savo tikslus. Reguliarūs susitikimai su koučingo specialistu užtikrina, kad klientas išlaikytų dėmesį tikslams ir imtųsi veiksmų. Koučingas veikia kaip motyvacinis šaltinis, padedantis išlaikyti fokusą ir įveikti užsibrėžtus žingsnius.

Vidinių kliūčių įveikimas: Koučingas padeda atpažinti ribojančius įsitikinimus, baimes ir abejones, kurios gali trukdyti siekti tikslų. Koučingo specialistas padeda klientui įveikti šias kliūtis per dialogą, savistabą ir perspektyvos keitimą. Tai gali apimti neigiamų mąstymo modelių keitimą į pozityvesnius ir tikslų siekimą skatinančius.

Palaikymo sistema: Koučingo specialistas veikia kaip palaikymo šaltinis, padedantis klientui išlaikyti pasitikėjimą savo gebėjimais ir tikslų siekimo procese. Šis palaikymas padeda išlaikyti motyvaciją, ypač tais momentais, kai susiduriama su sunkumais ar kliūtimis.

Koučingo vaidmuo tikslų siekime yra neįkainojamas, nes jis ne tik padeda sukurti struktūrą ir palaikyti discipliną, bet ir skatina asmeninį augimą. Koučingo procesas dažnai atveria naujas perspektyvas, leidžiančias klientui suprasti savo tikslus ir vertybes gilesniu lygmeniu. Tokiu būdu koučingas tampa visapusišku įrankiu, padedančiu asmenims išnaudoti savo potencialą ir pasiekti norimus rezultatus.

Psichologiniai ir socialiniai aspektai

Tikslų siekimas yra glaudžiai susijęs su įvairiais psichologiniais aspektais, tokiais kaip vidinė motyvacija, savimone ir emociniu intelektu. Šie aspektai turi didelę įtaką tikslų siekimo efektyvumui ir ilgaamžiškumui. Motyvacija yra vienas svarbiausių tikslų siekimo elementų – ji padeda išlaikyti dėmesį ir energiją tikslų siekimo procese. Vidinė motyvacija, kurią skatina asmens vertybės, norai ir siekiai, yra daug tvaresnė nei išorinė motyvacija, susijusi su apdovanojimais ar pripažinimu.

Psichologiniai aspektai:

Savimotyvacija: Gebėjimas skatinti save siekti tikslų be išorinio spaudimo. Savimotyvacija dažnai kyla iš asmeninių vertybių ir norų, kurie atitinka vidinius tikslus. Kai tikslai sutampa su asmens vidiniais siekiais, jie tampa tvaresni ir lengviau pasiekiami.

Savarankiškumas: Savarankiškumo jausmas leidžia žmogui jaustis atsakingam už savo sprendimus ir veiksmus. Tai padeda pasitikėti savimi ir išlaikyti kontrolės jausmą siekiant tikslų. Savarankiškumas stiprina tikėjimą savo gebėjimais, net jei susiduriama su sunkumais.

Savivertė: Pasitikėjimas savo gebėjimais ir savęs vertinimas teigiamai įtakoja tikslų siekimą. Aukšta savivertė skatina imtis iššūkių, nes asmuo tiki savo galimybėmis pasiekti norimą rezultatą. Žmonės su aukšta saviverte dažniausiai linkę nustatyti ambicingesnius tikslus.

Emocinis intelektas: Gebėjimas suprasti ir valdyti savo bei kitų emocijas yra svarbus tikslų siekime. Aukštas emocinis intelektas leidžia lengviau susidoroti su stresu, kritika ir nesėkmėmis. Emocinis intelektas taip pat skatina užmegzti pozityvius santykius su kitais, kas gali padėti pasiekti bendrus tikslus.

Socialiniai aspektai:

Socialinė parama: Palaikymas iš šeimos narių, draugų ar kolegų gali reikšmingai padidinti motyvaciją ir suteikti reikalingą paramą siekiant tikslų. Artimųjų skatinimas ir tikėjimas asmens galimybėmis suteikia pasitikėjimo savo jėgomis.

Pavyzdžių sekimas: Sėkmingų žmonių pavyzdžiai gali tapti įkvėpimu ir motyvacija siekti panašių tikslų. Sekdami kitų pavyzdžiu, galime mokytis iš jų patirties ir pritaikyti šias pamokas savo tikslams siekti.

Kultūrinė įtaka: Visuomenės vertybės ir normos gali skatinti arba riboti tikslų siekimą. Kultūriniai aspektai turi įtakos tam, kaip mes nustatome ir siekiame tikslų, nes jie formuoja mūsų požiūrį į sėkmę, savirealizaciją ir tikslus.

Psichologiniai ir socialiniai aspektai turi didelę įtaką tikslų siekimo procese, nes jie daro įtaką tam, kaip mes mąstome, jaučiamės ir elgiamės. Norint efektyviai siekti tikslų, svarbu atsižvelgti į savo vidinius motyvacijos šaltinius ir aplinkos įtaką. Kombinuodami stiprią vidinę motyvaciją su tvirta socialine parama, galime sėkmingiau siekti tikslų tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime.

Literatūra

Deci, E. L., & Ryan, R. M. (2000). The “what” and “why” of goal pursuits: Human needs and the self-determination of behavior. Psychological Inquiry, 11(4), 227-268. https://doi.org/10.1207/S15327965PLI1104_01
Gollwitzer, P. M. (1999). Implementation intentions: Strong effects of simple plans. American Psychologist, 54(7), 493–503. https://doi.org/10.1037/0003-066X.54.7.493
Grant, A. M., & Stober, D. R. (2006). Evidence-based coaching handbook: Putting best practices to work for your clients. John Wiley & Sons.
Locke, E. A., & Latham, G. P. (2002). Building a practically useful theory of goal setting and task motivation. American Psychologist, 57(9), 705-717. https://doi.org/10.1037/0003-066X.57.9.705
McEwan, D., et al. (2016). The effectiveness of teamwork training on teamwork behaviors and team performance: A systematic review and meta-analysis of controlled interventions. PLOS ONE, 11(12), e0169604. https://doi.org/10.1371/journal.pone.0169604
Oettingen, G., & Gollwitzer, P. M. (2010). Strategies of setting and implementing goals: Mental contrasting and implementation intentions. In J. M. Olson & M. P. Zanna (Eds.), Advances in experimental social psychology (Vol. 42, pp. 1–52). Academic Press. https://doi.org/10.1016/S0065-2601(10)42001-0
Ryan, R. M., & Deci, E. L. (2001). On happiness and human potentials: A review of research on hedonic and eudaimonic well-being. Annual Review of Psychology, 52, 141–166. https://doi.org/10.1146/annurev.psych.52.1.141
Stajkovic, A. D., et al. (2018). Self-efficacy and goal setting: Mediation of individual and group goals in the workplace. Journal of Leadership & Organizational Studies, 25(3), 295-306. https://doi.org/10.1177/1548051817741817
Whitmore, J. (2010). Coaching for performance: Growing human potential and purpose: The principles and practice of coaching and leadership (4th ed.). Nicholas Brealey Publishing.
Zimmerman, B. J. (2008). Investigating self-regulation and motivation: Historical background, methodological developments, and future prospects. American Educational Research Journal, 45(1), 166–183. https://doi.org/10.3102/0002831207312909

Susiplanuok savo koučingo sesiją!

Pirminis susitikimas yra nemokamas. Apsitariam plačiau apie pačią užklausą, susipažįstam, aptariam, koks rezultatas iš koučingo sesijų džiugintų.

Sudarius koučingo aljansą, koučingo sesijos įprastai vyksta kas 2-3 savaites. Vienos sesijos trukmė apie 60 min. Daugiausiai darbo turėtų vykti tarp sesijų, tačiau dėl koučingo užklausos specifikos, sesijos gali būti dažnesniu arba retesniu grafiku.

Šiuo metu man patogiausias laikas koučingo sesijoms yra nuo 16:00 iki 18:00 val. darbo dienomis, žemiau esančioje nuorodoje gali matyti mano kalendorių. Jeigu šis laikas tau netinka, susisiek su manimi el. paštu arba telefonu – susiderinsim tau patogų laiką.

Kuo yra gerai siekiant tam tikro tikslo sutelkti dėmesį į rezultatus? Ankstesnis