Domantas Alčauskas 
Siekti didelių tikslų, kurie pasižymi reikšmingais rezultatais neturi būti kančios persunktas procesas. Trumpai, norint pasiekti norimus rezultatus:
- Išsikelk tikslą.
- Paskelbk tikslą žmonėms, kurių nuomonė tau rūpi.
- Parenk tikslo įgyvendinimo planą.
- Susiplanuok sau mažus apdovanojimus, kurie paremtų ilgalaikius tikslus.
- Matuok tikslo progresą.
- Sukurk palankią aplinką.
- Paversk sunkiai įgyvendinamą elgesį įpročiu.
1. Išsikelk tikslą.
Visų pirma, konkrečiai įsivardink tikslą. Nesvarbu, ar tai Naujųjų metų pažadas, ar tik trumpalaikis tikslas, pavyzdžiui, parašyti rašto darbą iki penktadienio.
Keletas dalykų, ką turėtum turėti omenyje keliant tikslus:
SMART formatas. Labiausiai dėmesį sutelkia ir atkaklumą skatina tie tikslai, kurie yra konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, prasmingi ir apibrėžti laike (arba SMART). Taip pat pastebėta, kad iššūkį keliantys tikslai labiau motyvuoja jų siekti (Harkin et al., 2016).
Įsivaizdavimas. Pabandyk įsivaizduoti, kaip atrodysi, kaip jausies, ką matysi, ką girdėsi tave supančiame pasaulyje tada, kai tikslas bus pasiektas.
Rezultato apibrėžimas. Kaip sužinosi, kad jau gavai, ko troškai? Apibūdink norimus rezultatus tik teigiamomis formuluotėmis. Būk kiek įmanoma konkretesnis.
Įsivardink tikslus savo kontrolės zonoje. “Būsiu laimingas, kai vyras bus laimingas”, “būsiu laimingas, kai būsiu turtingas”, ir “kai pasieksiu savo tikslą galėsiu megautis gyvenimu” – nėra geri tikslai. Būk savo likimo kalvis.
2. Paskelbk tikslą žmonėms, kurių nuomonė tau rūpi.
Jeigu nori labiau įsipareigoti ir pasiekti geresnių rezultatų, svarbiausias dalykas yra tai, kad tau turi rūpėti nuomonė to asmens, kuriam tu pasakoji apie savo tikslą.
Nauji tyrimai atskleidžia, kad žmonės, pasakodami apie savo tiksus kam nors, kas, jų manymu, turi aukštesnį statusą nei jie patys, įsipareigoja labiau siekti tikslo ir pasižymi geresniais rezultatais siekiant jo (Klein et. al., 2019).
Tikslai nebuvo lengviau pasiekiami žmonių tada, kai jie apie tikslus pasakojo kam nors, kas, manyta, turėjo žemesnį statusą.
Pasiekti geresnių rezultatų nepadėjo tikslų pasilikimas sau, privačiai ir paslaptyje (Klein et. al., 2019).
3. Parenk tikslo įgyvendinimo planą.
Tiksliai nurodyk, kada, kur ir kaip pasieksi savo tikslą.
Žmonės, kurie sudaro detalius planus, kaip pasiekti tikslus, tampa labiau susikaupę ir labiau linkę pasiekti juos (Gollwitzer ir Oettingen, 2012).
Geriau susikoncentruoti ties mažais žingsneliais, tarkime dienos bėgimo tikslu, o nei fantazuoti apie maratoną.
Norint pradėti vykdyti suplanuotą veiklą, o ne atidėlioti, – geriau sutelkti dėmesį į pirmas dvi minutes tos veiklos, nei bendrai galvoti apie savo išsikeltą tikslą.
Tikslų nustatymo ir plano sudarymo įgūdžiai teigiamai koreliuoja su asmens gyvenimo vertinimu (Macleod et. al., 2008).
Apgalvok išteklius, kurių prireiks pasiekiant tikslą:
- konkrečius charakterio bruožus,
- draugus, finansines atsargas,
- išsilavinimą,
- laiką,
- energiją
- ir visą kitą.
Susidaryk sąrašą, ko tau reikės, kad pasiektum savo tisklą.
4. Susiplanuok sau mažus apdovanojimus, kurie paremtų ilgalaikius tikslus.
Suplanuotas apdovanojimas sau iškart po veiklos įvykdymo didina mūsų vidinę motyvaciją, kuri padeda toliau siekti tikslo.
Nors uždelstas atlygis skatina mus išsikelti tikslus, neuždelstas atlygis geriausiai nuspėja mūsų atkaklumą siekiant šių tikslų (Woolley & Fishbach, 2018).
Tyrime pastebima, kad kuo mažiau uždelsiamas apdovanojimas, tuo labiau didėja vidinė motyvacija, kadangi asmenys pradeda stipriau sieti veiklą su tikslu (apdovanojimu).
5. Matuok tikslo progresą.
Visas procesas, kaip pasiekti tikslus, bus paprastesnis, jei galėsi jį pamatuoti.
Jei nori perskaityti daugiau knygų, skaičiuok perskaitytus puslapius.
Progreso sekimas motyvuoja, o dar stipresnė motyvacija jaučiama, kai progresu galime pasidalinti su kitais, o ne laikome jį paslaptyje (Harkin et. al., 2016).
6. Sukurk palankią aplinką.
- Kai stengiesi sveikai maitintis, nelaikyk nepageidaujamo maisto namuose.
- Kai sutelki dėmesį į projektą, padėk telefoną į šalį.
- Dieną prieš treniruotę pasiruošk sporto avalynę.
Tokios „situacinės savikontrolės strategijos“ užkerta kelią viliojantiems impulsams, kurie nukreipia mus nuo susidėlioto dienos plano (Duckworth et al., 2016; Schiffer & Roberts, 2018).
Kartais pamirštama, kad svajones prasideda namuose. Susikurk sau kurybingą, puoselėjančia atmosferą savo veiklos srityje.
7. Paversk sunkiai įgyvendinamą elgesį įpročiu.
Daryk ką nors kasdien maždaug du mėnesius iš eilės ir pamatysi, kad tai tampa įsišaknijusiu įpročiu.
Įpročiai vidutiniškai susiformuoja per 66 dienas, kai kartojame elgesį tam tikrame kontekste (Lally et al., 2010).
Kai mūsų elgesys tampa susietas su kontekstu, kita to konteksto patirtis iššaukia mūsų įprastą reakciją.
Tūkstančio kilometrų kelionė prasideda nuo pirmo žingsnio.
Koučingo sesijos gali būti tas žingsnis, kuris gali padėti tau atrasti, ko nori siekti, kuo tau tai yra svarbu ir palaikyti tave siekiant savo tikslų.
Susisiek su manim ir sužinok daugiau, kuo koučingas gali būti tau naudingas.
Literatūra
1. Duckworth, A. L., Gendler, T. S., & Gross, J. J. (2016). Situational Strategies for Self-Control. Perspectives on Psychological Science, 11(1), 35–55. https://doi.org/10.1177/1745691615623247
2. Duckworth, A. L., Kirby, T. A., Gollwitzer, A., & Oettingen, G. (2013). From Fantasy to Action: Mental Contrasting With Implementation Intentions (MCII) Improves Academic Performance in Children. Social Psychological and Personality Science, 4(6), 745–753. https://doi.org/10.1177/1948550613476307
3. Harkin, B., Webb, T. L., Chang, B. P. I., Prestwich, A., Conner, M., Kellar, I., Benn, Y., & Sheeran, P. (2016). Does monitoring goal progress promote goal attainment? A meta-analysis of the experimental evidence. Psychological Bulletin, 142(2), 198–229. https://doi.org/10.1037/bul0000025
4. Klein, H. J., Lount, R. B., Park, H. M., & Linford, B. J. (2020). When goals are known: The effects of audience relative status on goal commitment and performance. Journal of Applied Psychology, 105(4), 372–389. https://doi.org/10.1037/apl0000441
5. Lally, P., van Jaarsveld, C. H. M., Potts, H. W. W., & Wardle, J. (2010). How are habits formed: Modelling habit formation in the real world. European Journal of Social Psychology, 40(6), 998–1009. https://doi.org/10.1002/ejsp.674
6. MacLeod, A. K., Coates, E., & Hetherton, J. (2008). Increasing well-being through teaching goal-setting and planning skills: Results of a brief intervention. Journal of Happiness Studies, 9(2), 185–196. https://doi.org/10.1007/s10902-007-9057-2
7. Schiffer, L. P., & Roberts, T.-A. (2018). The paradox of happiness: Why are we not doing what we know makes us happy? The Journal of Positive Psychology, 13(3), 252–259. https://doi.org/10.1080/17439760.2017.1279209
8. Woolley, K., & Fishbach, A. (2018). It’s about time: Earlier rewards increase intrinsic motivation. Journal of Personality and Social Psychology, 114(6), 877–890. https://doi.org/10.1037/pspa0000116
